nuraukti

nuraukti
nuraũkti, -ia (nùraukia Krš), nùraukė tr. 1. padirbti (nagines): Tu mun nagines nuraukei ant vienos pusės Kal. 2. BzF163 mažinant akių skaičių, baigti megzti, nulaidyti: Nuraukiù štrumpą megzdamas K. Gana benerti, nuraũk kojinę: rauk ir nuraũksi Ggr. Neregu nė žekės nuraũkti Šts. Na, aš jau žekę nùraukiau Sg. Mezgėja nuraũkia pirštinę Lnkv. Kulnį nuraũkti moka, mokyta nėrėja (juok.) Šts. ║ nusmailinti (baigiant krauti): Kam taip nuraukei greitai vežimą, dar reikėjo krauti Jnš. Teip gerai nùraukėt kūgį, geriau kai anpiet Žal. 3. šnek. prastai pasiūti: Toks siuvėjas nùraukė švarką kaip maišą Jnš. 4. šnek. pabaigti (darbą, dainą, kalbą): Vos nuraukiau kaip ežero galą Brs. Šneki ir šneki, ir galo nėra – nepabaigi, nenuraukì Gl. | refl.: Vos tik dainos posmai nusiraukė, senis tėvas išbėrė rš. 5. tr. šnek. išgerti (raukantis): Ar dar nùrauki kokį lašą? PnmA. 6. šnek. nugyventi: Kai pradė[jo] gyvent, b[uv]o triobos nùrauktos, tvoros nudraskytos Gs. 7. Skr coire: Tą mergą nuraukė, i bobos sužinojo Rdn. 8. šnek. pelnyti, gauti: Nedaug aš tę nùraukiau Lš. ║ nusukti: Kad reikėjo už darbą užmokėti, man daug nūraukė Prk. Ką nors pirkdama ar parduodama, ji vis kelius centus nuraũkdavo Grdm. ║ slapčia atidėti (kuriam tikslui): Ne kartą ji, nuraukusi keletą grašių, siunčia sūnui, ir siuntinių vienas kitas keliauja į Karaliaučių I.Simon. | refl. tr.: Tuos pinigus tėvas, nuo savęs nusiraukęs ir nuo žmonos paslėpęs, įspaudė sūnui į delną I.Simon. 9. Vžns, Tršk šnek. suprasti, nutuokti, numanyti: Anas truputį nuraũkia apie šitą dalyką Dbk. Ar tu ką nors nùrauki? Plng. A tu nenuraukì, kas tai padarė? Krkn. Aš biškį nuraukiù, kur ji galėjo išeit Krkn. Kam apsiėmei, nieko nenuraũkdamas KzR. \ raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; užraukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • nuraukti — nuraũkti vksm. Nùraukė pir̃štines, švar̃ką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apraukti — apraũkti, ia (àpraukia Krš), àpraukė tr. 1. refl. pasidaryti kiek raukšlėtam: Apsiraukė jam veidas, tai jau žinok, kad pyksta Jž. 2. užverti, užtraukti raukais: Nė subinėj neapraũktumi šnapšės nu girtūklių – atrastų Šts. Kišk į subinę ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atraukti — atraũkti, ia, àtraukė tr. 1. Š, BŽ483 išlyginti raukšles. | refl. Š. 2. atverti, atidaryti ką užrauktą: Nebeatraũkia rūros, nebeprašika Sl. 3. refl. šnek. išsigiedryti: Kad ažsiraukė, nebežinia, kada ir atsiraũks Ds. raukti; apraukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išraukti — išraũkti, ia, ìšraukė tr.; Sut, N 1. išlyginti raukšles: Išraukiu SD415. Išraũkti yra iš raukų ištiesti J. 2. išlenkti tam tikru būdu: Iš vieno medžio išraũks raugtinelę sviestuo laikyti Gd. 3. padaryti raukšlių (ppr. siuvant): Kažin kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paraukti — paraũkti, ia (pàraukia Rs), pàraukė tr. N, Sut, M 1. padaryti raukšlėtą, kiek suraukti (veidą, veido dalį): Tik pàraukė nosį Lp. Daktaras paraukė kaktą ir tyloms, ramiai nuėjo į savo dirbamąjį kambarį Mš. | refl.: Da nesena, o jau burna… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • persiraukti — intr. labai supykti: Kad atalėkė boba persiraukus! Skp. raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priraukti — priraũkti, ia (prìraukia Vvr), prìraukė tr. 1. priverti, pritraukti (raukus): Priraũk rūrą, pelė įlįs! (juok.) Lk. ║ prisukti (lempos dagtį): Prìraukė lempą, ka nė matyti nėko nebėra Vvr. 2. daug prisiūti, pridirbti (naginių): Iš dviejų odų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • raukti — raũkti, ia, ė; R, N, K, Sut, I, M 1. tr. daryti raukšlėtą (veido dalį, veidą): Sakė jis, kaktą raukdamas J. Kam raukì kaktą – greit būsi senas (juok.) Vb. Eisiu gult, rodos, kaktą tik raũkia Gs. Bloga nuotaika raukė vyriškio kaktą rš. Kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suraukti — suraũkti, ia (sùraukia Grdm), sùraukė tr. SD454, Q654, Sut, N, M 1. padaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo P.Cvir. Neapykanta suraukia jam veidą V.Krėv. Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užraukti — užraũkti, ia (ùžraukia Vvr), ùžraukė tr. N 1. užverti sutraukiamaisiais raumenimis (kūno organus): Nesmirdėk, užraũk šikinę Klp. Nuo mėlenių mun spindančiai ùžraukė (labai užkietėjo viduriai) Vkš. ^ Aš tyliu, subinę užraukęs Lg. Kad tu šikęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”